Didžiausio išsivystymo Senovės Graikija pasiekė V amžiuje prieš mūsų erą Atėnų valdymo periodu, suklestėjus jūrininkystei ir prekybai pradėjo klestėti ir kultūra. „Auksinis amžius“ buvo tuo periodu, kai buvo sukurti menų ir literatūros šedevrai, kai grožio sąvoka buvo tapatinama su vidiniais žmogaus bruožais, kurių pagrindinis buvo sielos ir kūno harmonija.
Senovės Graikijoje šukuosenų kūrimo menas buvo labai aukštai išsivystę. Dėl geografinės Graikijos prie Viduržemio jūros padėties, graikai „perleisdavo per save“ ir tobulindavo visų tautų ir kultūrų pasiekimus, su kuriais jiems tekdavo bendradarbiauti. Tik Graikijoje daugybė taisyklių ir šukuosenų kūrimo, kirpimo ir skutimo metodų įgavo ne tik pavadinimus, bet ir įprasmino kirpimų meną.
Kaip ir daugybėje kitų amatų, kirpėjų menu užsiimdavo vergai, kurie pasiekdavo tikro tobulumo, kasdien šukuojant savo šeimininkus, pritaikydavo puikias harmonijos ir estetikos taisyklių žinias. Šukuosenų kūrimo procesas primindavo savotišką ceremoniją, kai vergai turėjo ne tik labai greitai sukurti šukuoseną, bet ir nepažeisti harmonijos ir estetikos taisykles. Nerangius vergus stipriai bausdavo. Plaukų šukavimas, dažymas, susukimas buvo atliekamas tik toms operacijoms specialiai apmokytais vergais.
Besivystant Graikų bendruomenė pradėjo skirti žmones pagal jų socialią padėtį ir šiai padėčiai atitinkamą šukuoseną. Senovės Graikijos meistrai, turėdami nepriekaištingą skonį ir harmonijos jausmą, visuomet kurdavo šukuosenas atsižvelgiant į žmogaus amžių, veido ir figūros ypatumus. Nuo V amžiaus prieš mūsų erą vyrai labiau pamėgo trumpus plaukus. Populiariausių atspalvių buvo pelenų ir aukso spalva.
V-IV mažiuose prieš mūsų erą vyrų šukuosenos buvo daromos iš trumpų plaukų tiksliai apibrėžiančių veidą tvirtai besilaikančių nedidelių garbanų. Plaukų sukimo technika vis tobulėjo, buvo naudojamas karštas ir šaltas plaukų susukimo būdas. Be to, šukuosenoje dažnai buvo derinamas žiedo formos, spiralės, vamzdelio, čerpių plaukų susukimo būdas. Visais laikais buvo madingomis barzdos, kurios irgi buvo susukamos į įvairių formų garbanas, buvo aromatizuojamos bei apibarstomos pupų miltais, smulkintomis žolelėmis, kreida. Aleksandras Makedonietis buvo pirmu graiku, kuris nenešiojo barzdos. Dauguma vyrų pradėjo mėgdžioti jį, be to graikų kariuomenėje buvo draudžiama nešioti barzdą. Atėjus Aleksandrui Makedoniečiui į valdžią jau niekas, išskyrus filosofų ir mokslininkų, barzdų nenešiojo. Moterų šukuosenos buvo gana paprastos – viršugalvyje susukti ir surišti plaukai į „graikišką mazgą“, laikui bėgant ši šukuosena buvo kiek pakoreguota ir sukurta „lampadion“ šukuosena, kuri primena pagal savo formą ugnies liepsna. IV amžiaus prieš mūsų erą pabaigoje ir I amžiaus mūsų eros pradžioje pradeda populiarėti perukai, šiam tikslui Lesboso saloje yra atidaromos specialios dirbtuvės. Perukai buvo labai brangūs, be to turtingi žmonės privalėjo turėti keleta įvairių spalvų perukų, priklausomai nuo metų laiko ir paros laiko, bei progos. Populiariausiais tapo šviesių plaukų perukai, ypač su pelenų atspalvių.
Senovės Graikijos archaikos periodu graikai mėgdavo ilgus lengvai krentančius plaukus susuktus į garbanas, o ypač ilgus plaukus supintus į kasas ir sudėtus gražiomis formomis. Moterys susukdavo plaukus specialių žnyplių pagalbą su burbuliukais ant galiukų ir rankena, tokiu būdu susukti plaukai gana ilgai išlaikydavo garbanas. Tiesūs, glotnūs plaukai reikšdavo netektį. Labai populiarūs buvo šukuosenos su vertikaliu sklastymu. Ilgi vyrų plaukai buvo surišami supinta ar tiesia odos juostele. Tradiciniu papuošimu buvo tankūs kirpčiukai, kurie buvo sudaryti iš lygiagrečiai krentančių vienodų garbanėlių.
Senovės Graikijos kirpėjai-vergai kurdami graikų šukuosenas stengdavosi pabrėžti žmogaus veido bruožų, figūros ir amžiaus harmoniją bei parodydavo savo meistriškumą, kiekvieną kartą derinant šukuoseną prie konkrečios progos, žmogaus nuotaikos ir tuometinės išvaizdos.